Vožtuvai, kaip pagrindinė pramoninio skysčių valdymo sudedamoji dalis, klasifikuojami pagal kelis matmenis, įskaitant konstrukcinius principus, įjungimo metodus, slėgio vertes ir taikymo scenarijus. Mokslinė klasifikacija padeda vartotojams tiksliai atitikti veiklos poreikius ir optimizuoti sistemos projektavimo bei priežiūros efektyvumą.
Pagal konstrukciją įprasti tipai yra sklendės, rutuliniai vožtuvai, rutuliniai vožtuvai, atbuliniai vožtuvai, atbuliniai vožtuvai ir reguliavimo vožtuvai. Sklendės įjungiamos ir išjungiamos vertikaliai judant vartams, todėl užtikrina mažą srauto pasipriešinimą ir lengvą valdymą, todėl jie tinka didelio-skersmens vamzdynams. Gaubtiniai vožtuvai reguliuoja srautą, judindami vožtuvo diską išilgai ašies, su lengvai -prižiūrimais- sandarinimo paviršiais, ir dažnai naudojami vidutinio- ir žemo{6}}slėgio vamzdynuose. Rutuliniai vožtuvai valdo terpę pasukdami perforuotą rutulį 90 laipsnių kampu, greitai atidarydami ir užsidarydami, patikimai sandarindami, plačiai naudojami gamtinių dujų ir chemijos pramonėje. Drugeliniai vožtuvai reguliuoja srautą sukdami diską aplink ašį, o tai pasižymi kompaktiška struktūra ir mažesne kaina. Dažniausiai naudojami vandens valymo ir ŠVOK sistemose. Atbuliniai vožtuvai naudoja pačios terpės galią, kad pasiektų vienakryptį srautą ir apsaugotų nuo atgalinio srauto; reguliavimo vožtuvai dinamiškai valdo angą per pavarą, kad atitiktų tikslius proceso parametrų reguliavimo reikalavimus.
Vožtuvai pagal jų veikimo būdą gali būti skirstomi į rankinius, elektrinius, pneumatinius, hidraulinius ir elektromagnetinius vožtuvus. Rankiniai vožtuvai priklauso nuo žmogaus valdymo ir yra tinkami mažo skersmens ar priežiūros scenarijus. Elektriniai vožtuvai yra varomi varikliu ir tinka automatizuotoms valdymo sistemoms. Pneumatiniai ir hidrauliniai vožtuvai yra varomi atitinkamai suslėgto oro arba hidraulinės alyvos, pasižymintys greitu reagavimu ir didele trauka, ir dažnai naudojami avariniam išjungimui-arba didelei įrangai. Elektromagnetiniai vožtuvai valdomi elektromagnetine jėga ir dažniausiai yra mažo{6}}skersmens vamzdynuose, kur skysčio srautas dažnai nutrūksta.
Remiantis vardiniu slėgiu ir temperatūros įvertinimu, vožtuvai gali būti skirstomi į vakuuminius, žemo -slėgio, vidutinio-slėgio vožtuvus, aukšto-slėgio vožtuvus ir ultra-aukšto{4} slėgio vožtuvus. Medžiagos ir sandarinimo konstrukcijos turi būti parenkamos atsižvelgiant į temperatūros diapazoną. Pavyzdžiui, chromo -molibdeno plieno arba nikelio -pagrindo lydiniai dažnai naudojami aukštoje-temperatūroje ir aukšto{10}}slėgio sąlygomis, o žemoje{11}}temperatūroje reikalingas specialus grūdinimas. Be to, vožtuvai gali būti klasifikuojami pagal jungties tipą į flanšines, sriegines, suvirintas ir spaustuves; skirtingi metodai turi įtakos montavimo patogumui ir sandarinimo patikimumui.
Atsižvelgiant į taikymo sritis, pramonės sektoriuje yra specializuoti vožtuvai, skirti naftos perdirbimui, chemijos gamybai, energijos energijai, metalurgijai ir aplinkos inžinerijai, pvz., korozijai{0}}atsparūs vožtuvai su pamušalu, aukšta-temperatūra ir aukšto{2}}slėgio elektrinių vožtuvai ir susidėvėjimui{3}atsparūs vožtuvai, skirti anglių chemijos pramonei. Komunalinis ir statybų sektorius daugiausia dėmesio skiria vandens tiekimo ir kanalizacijos, ŠVOK ir priešgaisrinių sistemų vožtuvams, pabrėžiant sandarinimo efektyvumą ir ilgaamžiškumą.
Plėtojant pramoninį intelektą, išmanieji vožtuvai palaipsniui integruoja jutimo technologiją ir nuotolinio valdymo funkcijas, kad būtų galima stebėti būseną ir ankstyvą įspėjimą apie gedimus, o tradicinė klasifikacija nukreipta į „funkcijos + intelekto“ metodą. Mokslinis vožtuvų klasifikavimo sistemų supratimas yra esminis pagrindas gerinant skysčių sistemų saugą, ekonomiškumą ir tvarumą.
